eidauninkas

eidauniñkas, -ė smob. (2) Š žr. eidininkas: 1. Enc. 2. Žirgas tas geras eidauniñkas J. O tu, žirgai, eidauninkai, taisyki kojeles JD376. Žirge manas, eidauninke, miklusai bičiuoli B.Sruog. Ei tu, žirgeli, eidauninkė̃li, o kur palikai mūsų brolelį? JD1137.